Archive | Tailandas RSS feed for this section
vasario 28, 2012

Nardymo atomazga, Kinijos ambasada ir Laosas

Nardymo atomazga, Kinijos ambasada ir Laosas
Maršrutas: Pekinas - St.Peterburgas - Ryga - Vilnius

Maršrutas: Pekinas - St.Peterburgas - Ryga - Vilnius

Turiu jau bilietus atgal į Lietuvą: atskrendu naktį iš balandžio 8 į 9 dieną tiesiai į Vilniaus oro uostą. Tiesa, Lietuvoj tada tepabūsiu vos porą dienų ir balandžio 11 dieną šaunu į UK. Jei ką, planuokitės lėkti pas mane į svečius balandžio 9 dieną ar šiaip kokiam susitikimui, kas norit ir kam įdomu mane pamatyti. Lauktuvių nebus (čia kad nenusiviltumėt:D).

Giliai po vandeniu

Giliai po vandeniu

Oficialiai esu dvigubai sertifikuotas naras ir galiu nerti iki 30m gylio :) Užsikabliavau nerealiai ir pirmas nerimas iki maksimalaus gylio buvo ypatingas – lengva forma pajutau, ką reiškia Nitrogen Narcosis (spėju lietuviškai būtų Azoto narkozė). Pirmieji mano gyvenime narkotikai. Tiesa, poveikis dingsta vos pakilus kelis metrus į viršų. Dabar supratau, kodėl daug žmonių nardymą laiko narkotiku, nuo kurio išsivysto priklausomybė – tai legalus būdas apspangsti :) Na gerai, gal ir perdedu čia šiek tiek. Tiesiog apsvaigau ir tiek. Per kitus nerimus 30m gylyje nieko nebuvo, tad labai nenuspėjama.

Šiaip per 10 dienų kiek ten buvau, nėriau gilyn 15 kartų ir dvi dienas praleidau snorkelindamas. Viena iš tų dienų buvo ypatinga. Kadangi baigiau savo kursus ir nakvynė man jau nebebuvo įskaičiuota į nardymo kainą, reikėjo susirasti kur pigiau apsistoti. Apsiklausinėjęs farangų (taip vietiniai užsieniečius vadina), kurie jau ten seniai įsikūrę, nupėdinau į salos gilumą, toliau nuo jūros. Ir ką gi, radau tikrai neblogą kambarį net su šaldytuvu ir teliku už labai gerą kainą. Maža to, kadangi šitas butukas tolokai nuo veiksmo centro, į kainą buvo įskaičiuotas ir motoroleris!! Taigi, noriu to ar ne, sėdau ant motorolerio ir išlėkiau tyrinėti salos.

Blacktip reef shark - juodapelekis rifinis ryklys

Blacktip reef shark - juodapelekis rifinis ryklys

Dieną prieš tai, viena ispanė minėjo, jog ji snorkelindama įlankoje su atitinkamu pavadinimu, Shark Bay, matė ryklį. Na ką, nebūčiau aš, jei aš jo irgi nenorėčiau pamatyti :) Nuvažiavau aš prie uolos, nuo kurios galima įlipti į vandenį ir ten iš vandens išlipinėjanti porelė sakė, kad tik ką matė keletą ryklių ir nurodė maždaug kurioj vietoj. Už sekundės aš jau vandeny. Paplaukiau kokias 5 min nuo kranto ir užrasojo akiniai. Prasiskalavau. Panardinu vėl galvą po vandeniu – bliam tikrų tikriausias rykliukas plaukia (gal kokių 70cm ilgio, Blacktip Reef Shark). Kaip mat kraujas užsipildė lengva doze adrenalino. Nusprendžiau likti toj vietoj ir stebėti, gal dar kartą praplauks (vytis juos beprasmiška, jie gerokai greitesni!). Praplaukė vienas, du… dar kartą. Ir už kokių 15 min stebėjimo žiūriu atplaukia du nedidukai (tie patys 70cm ilgio) ir iš paskos jų – mano akimis milžiniškas ryklys, bent 1.5 metrų tikrai! Damn! Kraujas pilnas adrenalino. Praplaukė. Galvoju ką daryti. Ar plaukti į kitą vietą ar likti. Žiūriu grįžta ir vėl nutolsta. Po to vėl grįžta. Kol supratau, jog jie iš tiesų suka ratus aplink mane. Tada persipildęs adrenalinas ir nusiuntė smegenims žinia: „Laikas nešdintis iš čia, kol turiu visas galūnes!“. Nors ir vietiniai sako, jog šitie rykliai niekad nėra užpuolę žmonių, bet ta mintis, jog tai – rykliai, kažkaip nepaliko manęs ramybėje. Išlipinėdamas ant kranto – susitikau lietuvius – tris vaikinukus iš Vilniaus atkeliavusius čia atostogų. Persimetę keliais žodžiais nulėkėm kartu papietauti.

Mano nardymo dienos prasidedavo gan anksti ir saulę dažniausiai pasitikdavom jau būdami laive

Mano nardymo dienos prasidedavo gan anksti ir saulę dažniausiai pasitikdavom jau būdami laive

Šiaip jei kas iš jūsų buvot serialo LOST fanai (nepamenu, kaip LTV šį serialą buvo išvertę, „Dingę“ ar kažkas tokio), tai galiu pasakyti, jog jo kelios serijos buvo filmuotos šitoj saloj, aplink kurią aš nardžiau ir kurioj gyvenau, t.y. Koh Tao. Tiesa, pačios salos nelabai ir mačiau, nes dažniausiai labai anksti keldavausi (5:25 ryto žadintuvas skambėdavo) jog galėčiau lėkti nardyti su pirmais saulės spinduliais. Tada iki pusiaudienio nardydavom, grįždavom, kol įrangą išsiplaudavome, dokumentus užsipildydavome, nueidavome papietauti – žiūri jau popietė ir per patį dienos įkarštį tikrai nesinorėjo sėdėti ant motorolerio ir degti. Maža to, nardymas ir kėlimasis itin anksti išsunkdavo jėgas.

Atgal į Bangkoką į Kinijos ambasadą

Bet kaip ir kiekviena pasaka, šitai turėjo baigtis. Nors ir norėjau nardyti kiek įmanoma daugiau, reikėjo judėti tolyn. Taigi sekmadienį sėdau į keltą, persikėliau į Chumphon ir iš ten su autobusu (7 val) lėkiau į Bangkoką. Būčiau traukiniu lėkęs, alia negavau bilietų (nelabai buvau apsisprendęs, kada važiuosiu ir galiausiai pirkausi bilietus paskutinę sekundę). Ten atvykęs ir susiradęs kur naktį pailsinti kaulus ir iš pačio ryto lėkiau į Kinijos ambasadą. Šitai išvykai į Kinijos ambasadą rengiausi porą dienų, nes nuo šių metų sausio mėnesio norint gauti Kinijos vizą Bangkoke, reikia būti jau užsisakius bilietus į ir iš Kinijos, užsisakius viešbučius ir pan. Tad reikėjo viską susitvarkyti. Viešbučių, tiesa, normaliai ir neužsisakinėjau, bet čia atskira istorija, atspausdinus vis tiek atrodė, jog užsakytas. Apskritai susidėliojau visus dokumentus kaip įmanoma profesionaliau, parašiau net oficialų aprašymą, adresuotą kinų ambasadoriui Tailande, apie savo kelionę. Vienu žodžiu, apgalvojau kiekvieną įmanomą klausimą, kurio gali manęs klausti, nes norėjau viską susitvarkyti per vieną dieną.

Atvykus į ambasadą 10 min prieš jai atsidarant (8:50) jau laukė koks 50 žmonių, bet eilė judėjo gan greitai. Ši eilutė leido man užbaigti pildyti visas reikiamas formas. 9:30 aš jau stovėjau prie langelio, prieš mane stovėjusi eilėje britė vizos negavo, nes kažko neturėjo, bet tikėdamas, jog šitam reikalui pasiruošiau gerai, ėjau šypsodamasis prie langelio ir tada mane pradėjo tardyti: kokiu tikslu važiuoju, ar turiu bilietus į ir iš Kinijos ir pan. Tada peržiūrėjus mano formą, moteriškė kitoj langelio pusėj pasakė, jog negaliu gauti dvikartinės vizos, jei į Kiniją važiuoju pirmą kartą. Įdomiai ne? O kas dar įdomiau, kodėl man reikia Kinijos vizos? O gi Hong Kongas nors ir yra savotiška Kinijos dalis, bet jis laikomas specialiuoju administraciniu regionu, taigi turi ir savo pasienį su Kinija ir visai atskirą vizų režimą (na, dar bent 35 metams, bet čia jau komplikuota Hong Kongo istorija). Pvz, europiečiams įvažiuoti ir būti 90 dienų Hong Konge galima be vizos, tuo tarpu jei įvažiuoji iš Kinijos į Hong Kongą ir tada nori grįžti į Kiniją – reikia dvikartinės Kinijos vizos (Kinijos viza yra būtina beveik visų valstybių piliečiams, net tiems patiems iš Hong Kongo reikia gauti specialų leidimą vykti į Kiniją).

O Hong Kongo istorija įdomi: 19 amžiaus pabaigoje kovodami su opiumo gamyba/prekyba, britai įsiveržė į Hong Kongą (t.y. nusiuntė du gerai ginkluotus laivus, kurie sunaikino Hong Kongo visą laivyną – 27 laivus!). Bet įsiveržimas buvo teisiškai įformintas kaip žemės išsinuomojimas 99 metams, ir tai įvyko 1898m. Taigi, 1997 metais britai sąžiningai perdavė Hong Kongą Kinų žiniai, bet su tokia sąlyga, jog jis 50 metų bus specialusis administracinis regionas ir turės savo laisvosios ekonomikos režimą. Tada prasidėjo ekonominė krizė HK, bet šį kartą ne kas kitas, bet kinai patys ir išgelbėjo šį regioną. Kinijos vyriausybė priėmė sprendimą pakelti leistinų vietinių turistų skaičių, jog jie galėtų vykti iš Kinijos į HK ir leisti ten pinigus, juk kaip ne kaip laisva ekonominė zona. „Leistinų vietinių turistų skaičius“ reiškia, jog Kinija dar iki šiol kontroliuoja, kiek kinų kiekvienais metais gali vykti į Hong Kongą, tad yra ir siena. Dėl viso šito tokia painiava.

Grįžtant prie vizos. Aš nepasimečiau ir mėginau nesiblaškydamas atsakinėti į moteriškės klausimus, sakydamas jog žiūrėkit, man reikia dvikartinės vizos, nes aš noriu aplankyti draugus Hong Konge ir aš jau užsisakiau viešbutį ten (kišdamas jai į panosę savo supaprastintą kelionės aprašymą su pagrindiniais kelionės taškais bei viešbučio užsakymo „patvirtinimą“). Ji pradėjo nagrinėti tą atspausdintą viešbučio užsakymo patvirtinimą ir pasakė, jog jai reikės „su bosu pasitarti“. Tada jau galvojau viskas, negausiu vizos, kurios noriu. Tada iškilo jai klausimas, kur bilietas į Kiniją. Mat jai reikia lėktuvo bilieto. Bet pasakius, jog keliausiu autobusu iš Laoso ir dar kartą atkreipęs jos dėmesį į lėktuvo bilieto rezervaziją iš Pekino į Vilnių, šiek tiek apsiramino. Uždėjo štampą ir pasakė jog gaunu dvikartinę vizą.

Laosas ir visa kita

Laosas

Laosas

Aš, sužinojęs, jog vizą gaunu tos pačios dienos popietę, šoviau tiesiai į traukinių stotį nusipirkti bilieto tam pačiam vakarui kelionei per naktį Laoso link. Laose planuoju pabūti ne daugiau nei 10 dienų, iš sostinės Vientiano pamažu judant šiaurėn, Kinijos link. Dabar rašydamas sėdžiu traukiny ir šitą aprašymą tikriausiai jau įkelsiu iš Laoso. Traukinys, nors ir iš išorės neatrodo naujas, o ir viduj šiek tiek seniena dvelkia, vis tiek yra patogus. Kitaip nei Indijos miegamieji traukiniai, tokie patys kaip Rusijoj plackartiniai, šitie turi minkštas lovas išilgai traukinio vagono iš abiejų pusių, ir į aukštį yra tik dvi lovos: viena apačioj (plati, tinkanti dviem žmonėms!) ir viršuj. Atitinkamai ir bilietų kainos, viršutinė lova yra pigesnė maždaug 10Lt nei plačioji apatinė (už šią 12.5 val trunkančią traukinio kelionę sumokėjau apie 65Lt, nėra absurdiškai pigu, bet ir ne apiplėšimas kaip traukiniai UK ar kitose Vakarų Europos valstybėse).

Traukinyje iš Bangkoko į Nong Khai (Laoso pasienį)

Traukinyje iš Bangkoko į Nong Khai (Laoso pasienį)

Ryte sėdėdamas traukinyje žiūrėjau kaip keičiasi kraštovaizdis, kaip kokosų palmes pakeičia mums labiau įprasti medžiai, kaip laukai nusidažo ruda spalva, ir pasitinka… degančios žolės kvapas! Aš atvykstu į Laosą jo vėsiojo sausojo sezono pabaigoje, karšto, bet sauso sezono pradžioje, kai žolė išdžiuvusi nuo sausros ir karščio. Šituo metų laiku vietiniai pradeda deginti sudžiuvusius ryžių laukus, o jų čia, sakyčiau, užtektinai. Šiaip vėsusis sezonas nereiškia, kad temperatūra nukrenta iki 0, ne, tiesiog dieną būna vėsūs 25-30 laipsnių. Žiūrėsim kas pasitiks mane išlipus iš traukinio.

Ai, atsiėmęs vizą ir turėdamas 4 val kažkur prastumti iki traukinio užsukau į vieną prekybcentrį. Maža to, kad ten buvo Tesco, kur mačiau pirkti gan vakarietiškų produktų, bet.. buvo ten pasirodo IT prekybos centras. 2-4 to prekybcentrio aukštai buvo dedikuoti vien IT ir pagrinde nešiojamiems kompams, tabletėms ir mobiliems tel. Turbūt jei koks nors telefonas ar kompas yra išleistas, jį ten tikrai surasi. Man, kaip žmogui turinčiam priklausomybę technologijoms, ten buvo rojus. Prisižiūrėjau, kur dabartinė rinka eina su kompais. Acer‘is (nors ir mano labai nemėgstamas brandas) išleido tabletę/laptopą su Windowsais. Šiaip atrodo labai panašiai kaip iPad, bet turi galimybę prisijungti tam skirtą klavietūrą (įeinančią į komplektaciją) ir staiga patapti laptopu. Arba pažiūrėkim kitaip: tai yra mažas laptopas, kuris sugeba tapti tablete. Ir tai yra didelis privalumas. Bandžiau vakar autobuse naudotis savo kompu: jis nors ir miniatiūrinis, bet turint vietos tiek, kad kojos vos telpa, nelabai patogu buvo naudoti, nes klavietūra neatsilenkė tiek, kad būtų patogu rašyti/skaityti/žiūrėti video. Va čia tablečių privalumas. Na bet čia šiaip geek‘iški pamąstymai :D

vasario 19, 2012

Susirgau

Susirgau

Kaip ir parašyta antraštėje, susirgau ir tai oficialu. Tiesa, liga kiek neįprasta ir Lietuvoje ne tokia ir dažna – pamėginęs nardyti Gili salose, Indonezijoj pamilau povandeninį pasaulį

Vandenyje prieš paskutinį nerimą gauti savo PADI Openwater sertifikatą

Vandenyje prieš paskutinį nerimą gauti savo PADI Openwater sertifikatą

ir dabar galiausiai tapau sertifikuotu nardytoju. Kursai sertifikatui gauti buvo gan intensyvūs, keturias varginančias dienas dirbom nuo 8:30 ryte iki kokių 19:30 vakare ir paskutinę dieną rytas prasidėjo nuo nerimo 6 val ryto, taigi keltis teko 5 val. Bet laikas prabėgo net nemirktelėjus. Nors ir teorijos daug ir ji nėra taip lengvai perkandama – teko grįžti prie matematikos (tiesa, ne aukštosios, bet kaip sakoma, kuo daugiau žinai, tuo paprastos problemos tampa sudėtingesnės) – bet praktinė dalis tikrai smagi: kuris iš jūsų mokydamasis nenorėtų mirkti skaidrioj žydroj jūroj, kurios temperatūra tokia, kad pirmą kartą įbridęss pagalvojau, jog mano dušas Anglijoj dažnai būna vėsesnis.

Kodėl pamilau? Sunku net aprašyti, nes nėra tokių žodžių mano

Tūkstantinis žūvų pulkas vandenyno begalybėje

Tūkstantinis žūvų pulkas vandenyno begalybėje

žodyne, kurie apsakytų povandeninio pasaulio grožį ir tą jausmą, kurį sukelia tas begalinis nepažįstamas pasaulis. Jau po kelių minučių supratau, jog bet koks akvariumas, kokį tik esu matęs, nublanksta prieš tikrą povandeninį pasaulį: tave apsupa visų vaivorykštės spalvų tūkstantiniai žūvų pulkai, matai kaip ryškiaspalviai koralai „kvepuoja“ ir ošia kaip miškai, kur ne kur pamatai kokį įdomesnį gyvį besislepiantį mažiausiuose tarpeliuose, kaip rają, šokančias krevetes ar morėjaus ungurį, ir, svarbiausia, visa tai taip arti, jog tiesiogine to žodžio prasme gali paliesti (nors geriausia nieko neliesti, nes po tuo ryškiaspalviu grožiu dažnai slepiasi ir nuodai). Tiesa, kai kurios žuvys pradeda ginti savo teritorija ir mėgsta pagąsdinti tave

Povandeninis grožis: žuviuko Nemo rožinis pusbrolis

Povandeninis grožis: žuviuko Nemo rožinis pusbrolis

puldamos – bet čia ir yra visas smagumas kai delno (ar poros Sabonio delnų) dydžio žuvytė pradeda į tave trankytis, o tuo tarpu miniatiūrinės, mažojo piršto dydžio žuvytės, pradeda kramsnoti nuo tavęs tavo negyvą odą. O dar pagalvokit ką jūs jaustumėte įšokę į atvirą jūrą ir pažvelgę žemyn, kur tolumoje šviestųsi dugnas ir tada suprastum, jog po tavim yra 50m vandens. Galva dar nesisuka? Įsivaizdoukit, jog galit skraidyti…

Tiesa pasakius taip patiko man šitas užsiėmimas jog pirmo sertifikato, kuris leidžia nerti tik iki 18 metrų jau man nebegana ir iš karto užsirašiau į dar vienus kursus, kurie turėtų supažindinti su nardymu iki

Dėmėtoji raja (Taeniura lymma) besislepianti mažam plyšyje tarp koralų

Dėmėtoji raja (Taeniura lymma) besislepianti mažam plyšyje tarp koralų

30 metrų (juk aukščio bijau, tad nenoriu, kad liktų daug iki dugno :D ), nardymu naktį ir po paskendusius laivus – jei vaikščiodamas po kalnus lėkiau tiesiai į Everestą, tai, ką, gal jau laikas pradėti žiūrinėtis, kaip ten iki Titaniko nunert?.. Dar prie viso šito prisideda ir tai, jog nardytojų bendruomenės žmonės labai draugiški ir linksmų plaučių, tad laikas tiek mokantis, tiek plaukiant laivu link nardymo taško, tiek dienos pabaigoj dalinantis įspūdžius neprabėga nuobodžiai.

O šiaip jei kas turėsit galimybę ir/ar jau dabar patinka stebėti povandeninį pasaulį, daugumoj nardymo mokyklų galima pasiimti tokią vadinamą „Introduction to Scuba“ atrakciją: jus supažindins su elementariais nardymo bei įrangos ypatumais, praleisit kurį laiką baseine (ar ant jūros kranto) mokydamiesi, kaip naudotis įranga, ir tada turėsit kokius du kartus po 40 min po vandeniu iki 12m gylio. Bet patikėkit, tų 12 metrų užtenka, kad suprastum ar patiks, ar ne: jau tokiam gylyje slypi grožis ir toks grožis, kokio retai kada pamatysi plaukiojant su maske paviršiui (snorkelinant).

Aš pats savo sertifikatus laikausi tokioj nedidelėj, bet populiarioj mokyklėlėj pavadinimu New

Japanese Garden - čia aš praleidau "varginančias" 4 valandas vandenyje besimokydamas. Nors ir šiek tiek apsiniaukę, bet tai optinė apgaulė, nes vis tiek labai karšta buvo

Japanese Garden - čia aš praleidau "varginančias" 4 valandas vandenyje besimokydamas. Nors ir šiek tiek apsiniaukę, bet tai optinė apgaulė, nes vis tiek labai karšta buvo

Way Diving, Koh Tao saloje, Tailande. Grupės ne daugiau nei 4 žmonės, turi instruktorius kalbančius anglų, vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbomis ir jie vieninteliai visoj saloj daro labai ankstyvius nerimus, kai dar naktiniai jūros gyviai aktyvūs ir neišgąsdinti motorų gausmų, nes atvyksta pirmieji į nerimo vietą. Aplink Koh Tao yra galybė nerimo vietų tinkančių įvairiems lygiams ir vanduo skaidrus kaip krištolas, ne veltui šitoj saloj yra išduodama daugiau nardymo sertifikatų visame pasaulyje ir šitoj saloj yra mokykla, kuri yra pasaulyje pirma pagal išduodamų sertifikatų kiekį, t.y. vidutiniškai 60 per dieną! New Way Diving net nemėgina lygiuotis į šituos skaičius, nes pas juos yra tik 7 instruktoriai, bet atmosfera labai draugiška ir kadangi mažos grupės – jautiesi saugus. Visoj saloj sertifikatų kainos yra identiškos, norintiems čia juos laikytis siūlyčiau pabūt čia porą dienų, pabendrauti su žmonėm ir surasti mokyklą atitinkančią jų norus.

Jei ką sudominau, pradėkit planuotis savo atostogas – iškeiskit tą drybsojimą papludimyje ar važinėjimą autobusu po ekskursijas į aktyviai ir sveikai praleistą laiką: laive plaukiant į nardymo vietą turėsit laiko ir pasideginti, ir pamatysit tai, kur jos autobusas nenuveš ir ką gamtai suformuoti prireikė tūkstančius ar net milijonus metų.