Vas 19

Susirgau

by in Kelionė, Tailandas

Kaip ir parašyta antraštėje, susirgau ir tai oficialu. Tiesa, liga kiek neįprasta ir Lietuvoje ne tokia ir dažna – pamėginęs nardyti Gili salose, Indonezijoj pamilau povandeninį pasaulį

Vandenyje prieš paskutinį nerimą gauti savo PADI Openwater sertifikatą

Vandenyje prieš paskutinį nerimą gauti savo PADI Openwater sertifikatą

ir dabar galiausiai tapau sertifikuotu nardytoju. Kursai sertifikatui gauti buvo gan intensyvūs, keturias varginančias dienas dirbom nuo 8:30 ryte iki kokių 19:30 vakare ir paskutinę dieną rytas prasidėjo nuo nerimo 6 val ryto, taigi keltis teko 5 val. Bet laikas prabėgo net nemirktelėjus. Nors ir teorijos daug ir ji nėra taip lengvai perkandama – teko grįžti prie matematikos (tiesa, ne aukštosios, bet kaip sakoma, kuo daugiau žinai, tuo paprastos problemos tampa sudėtingesnės) – bet praktinė dalis tikrai smagi: kuris iš jūsų mokydamasis nenorėtų mirkti skaidrioj žydroj jūroj, kurios temperatūra tokia, kad pirmą kartą įbridęss pagalvojau, jog mano dušas Anglijoj dažnai būna vėsesnis.

Kodėl pamilau? Sunku net aprašyti, nes nėra tokių žodžių mano

Tūkstantinis žūvų pulkas vandenyno begalybėje

Tūkstantinis žūvų pulkas vandenyno begalybėje

žodyne, kurie apsakytų povandeninio pasaulio grožį ir tą jausmą, kurį sukelia tas begalinis nepažįstamas pasaulis. Jau po kelių minučių supratau, jog bet koks akvariumas, kokį tik esu matęs, nublanksta prieš tikrą povandeninį pasaulį: tave apsupa visų vaivorykštės spalvų tūkstantiniai žūvų pulkai, matai kaip ryškiaspalviai koralai „kvepuoja“ ir ošia kaip miškai, kur ne kur pamatai kokį įdomesnį gyvį besislepiantį mažiausiuose tarpeliuose, kaip rają, šokančias krevetes ar morėjaus ungurį, ir, svarbiausia, visa tai taip arti, jog tiesiogine to žodžio prasme gali paliesti (nors geriausia nieko neliesti, nes po tuo ryškiaspalviu grožiu dažnai slepiasi ir nuodai). Tiesa, kai kurios žuvys pradeda ginti savo teritorija ir mėgsta pagąsdinti tave

Povandeninis grožis: žuviuko Nemo rožinis pusbrolis

Povandeninis grožis: žuviuko Nemo rožinis pusbrolis

puldamos – bet čia ir yra visas smagumas kai delno (ar poros Sabonio delnų) dydžio žuvytė pradeda į tave trankytis, o tuo tarpu miniatiūrinės, mažojo piršto dydžio žuvytės, pradeda kramsnoti nuo tavęs tavo negyvą odą. O dar pagalvokit ką jūs jaustumėte įšokę į atvirą jūrą ir pažvelgę žemyn, kur tolumoje šviestųsi dugnas ir tada suprastum, jog po tavim yra 50m vandens. Galva dar nesisuka? Įsivaizdoukit, jog galit skraidyti…

Tiesa pasakius taip patiko man šitas užsiėmimas jog pirmo sertifikato, kuris leidžia nerti tik iki 18 metrų jau man nebegana ir iš karto užsirašiau į dar vienus kursus, kurie turėtų supažindinti su nardymu iki

Dėmėtoji raja (Taeniura lymma) besislepianti mažam plyšyje tarp koralų

Dėmėtoji raja (Taeniura lymma) besislepianti mažam plyšyje tarp koralų

30 metrų (juk aukščio bijau, tad nenoriu, kad liktų daug iki dugno :D ), nardymu naktį ir po paskendusius laivus – jei vaikščiodamas po kalnus lėkiau tiesiai į Everestą, tai, ką, gal jau laikas pradėti žiūrinėtis, kaip ten iki Titaniko nunert?.. Dar prie viso šito prisideda ir tai, jog nardytojų bendruomenės žmonės labai draugiški ir linksmų plaučių, tad laikas tiek mokantis, tiek plaukiant laivu link nardymo taško, tiek dienos pabaigoj dalinantis įspūdžius neprabėga nuobodžiai.

O šiaip jei kas turėsit galimybę ir/ar jau dabar patinka stebėti povandeninį pasaulį, daugumoj nardymo mokyklų galima pasiimti tokią vadinamą „Introduction to Scuba“ atrakciją: jus supažindins su elementariais nardymo bei įrangos ypatumais, praleisit kurį laiką baseine (ar ant jūros kranto) mokydamiesi, kaip naudotis įranga, ir tada turėsit kokius du kartus po 40 min po vandeniu iki 12m gylio. Bet patikėkit, tų 12 metrų užtenka, kad suprastum ar patiks, ar ne: jau tokiam gylyje slypi grožis ir toks grožis, kokio retai kada pamatysi plaukiojant su maske paviršiui (snorkelinant).

Aš pats savo sertifikatus laikausi tokioj nedidelėj, bet populiarioj mokyklėlėj pavadinimu New

Japanese Garden - čia aš praleidau "varginančias" 4 valandas vandenyje besimokydamas. Nors ir šiek tiek apsiniaukę, bet tai optinė apgaulė, nes vis tiek labai karšta buvo

Japanese Garden - čia aš praleidau "varginančias" 4 valandas vandenyje besimokydamas. Nors ir šiek tiek apsiniaukę, bet tai optinė apgaulė, nes vis tiek labai karšta buvo

Way Diving, Koh Tao saloje, Tailande. Grupės ne daugiau nei 4 žmonės, turi instruktorius kalbančius anglų, vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbomis ir jie vieninteliai visoj saloj daro labai ankstyvius nerimus, kai dar naktiniai jūros gyviai aktyvūs ir neišgąsdinti motorų gausmų, nes atvyksta pirmieji į nerimo vietą. Aplink Koh Tao yra galybė nerimo vietų tinkančių įvairiems lygiams ir vanduo skaidrus kaip krištolas, ne veltui šitoj saloj yra išduodama daugiau nardymo sertifikatų visame pasaulyje ir šitoj saloj yra mokykla, kuri yra pasaulyje pirma pagal išduodamų sertifikatų kiekį, t.y. vidutiniškai 60 per dieną! New Way Diving net nemėgina lygiuotis į šituos skaičius, nes pas juos yra tik 7 instruktoriai, bet atmosfera labai draugiška ir kadangi mažos grupės – jautiesi saugus. Visoj saloj sertifikatų kainos yra identiškos, norintiems čia juos laikytis siūlyčiau pabūt čia porą dienų, pabendrauti su žmonėm ir surasti mokyklą atitinkančią jų norus.

Jei ką sudominau, pradėkit planuotis savo atostogas – iškeiskit tą drybsojimą papludimyje ar važinėjimą autobusu po ekskursijas į aktyviai ir sveikai praleistą laiką: laive plaukiant į nardymo vietą turėsit laiko ir pasideginti, ir pamatysit tai, kur jos autobusas nenuveš ir ką gamtai suformuoti prireikė tūkstančius ar net milijonus metų.

Tags: , , , , , , , , , ,

One Response to “Susirgau”

  1. From Agniukas:

    “O dar pagalvokit ką jūs jaustumėte įšokę į atvirą jūrą ir pažvelgę žemyn, kur tolumoje šviestųsi dugnas ir tada suprastum, jog po tavim yra 50m vandens. Galva dar nesisuka? Įsivaizdoukit, jog galit skraidyti…”
    va šitas tai ohoho kaip užkabino:D

    Posted on vasario 23, 2012 at 12:34 #

Leave a Reply